Nugaros skausmas: priežastys, gydymas

Nugaros skausmas yra neatidėliotina medicinos problema. Be to, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių apsilankyti pas gydytoją, daugelis šios problemos aspektų vis dar menkai suprantami, o gydymo būdų, kurie turi tvirtą įrodymų bazę, yra labai nedaug.

Per gyvenimą bent kartą nugaros skausmus patiria 70-80% gyventojų. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, apatinės nugaros dalies skausmų paplitimas siekia 40-80 proc. 10-20% darbingo amžiaus pacientų ūminis nugaros skausmas virsta lėtiniu. Būtent šiai pacientų grupei būdinga nepalanki pasveikimo prognozė, kuriai tenka 80% visų sveikatos priežiūros išlaidų nugaros skausmui gydyti.

Nugaros skausmas pažįstamas visiems. Net tie, kurie nežinojo apie gydytojus, kartais patiria skausmus, kurie atsiranda tiek vaikštant, tiek ilsintis, viešajame transporte, darbe, net miegant. Paprastai pirmieji diskomforto apraiškos nugaroje yra priskiriamos nuovargiui, pervargimui, per dideliam fiziniam krūviui. Iš tiesų, nugaros skausmas dažnai praeina savaime po kelių valandų poilsio. Tačiau lėtinis skausmas kelia susirūpinimą. Ir ne veltui. Juk tai gali būti vienas pirmųjų signalų apie stuburo ar kitų vidaus organų ligas.

Kas sukelia nugaros skausmą?

Paprastai sužalojimai ar tiesiog sužalojimai sukelia tokio tipo diskomfortą, būtent:

• lūžiai;
• Skoliozė;
• Spazmai;
• Raumenų tempimas;
• Širdies, inkstų ligos;
• išvarža;
• Osteochondrozė.

Merginoms nugaros skausmas, lydimas nuovargio, rodo nėštumą. Nugaros skausmai būdingi žmonėms, kurie mažai juda, ilgą laiką dirba prie kompiuterio arba dirba fizinį darbą, susijusį su sunkių daiktų nešimu. Taip pat prisideda prie skausmingų pojūčių atsiradimo netinkama mityba, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas.

Kas sukelia nugaros skausmą?

Klinikinės vertebrogeninės patologijos apraiškos yra kompresiniai-išeminiai sindromai, daugiausia radikulopatija (nuo 5 iki 10%) ir raumenų tonizuojantys refleksiniai sindromai, lydintys radikulopatiją arba stebimi atskirai (90%).

Kiekvienas vietinis skausmo dirgiklis pirmiausia sukelia refleksą jį atitinkančiame segmente. Šioje zonoje stebime odos hiperalgezijos, raumenų įtempimo, skausmingų antkaulio taškų, judėjimo apribojimą atitinkamame stuburo segmente ir (galbūt) vidaus organo disfunkcijos sritį. Tačiau refleksinis poveikis neapsiriboja vienu segmentu. Distrofiniai vieno stuburo judesio segmento pokyčiai išprovokuoja nemažos dalies segmentų reakciją, kuri sukelia nugaros tiesiamųjų raumenų įtampą. Patologija periferijoje sukelia centrinę reakciją; tai veda prie judėjimo stereotipo pasikeitimo kaip būdo apsaugoti pažeistą konstrukciją. Taigi atsiranda pakitęs judėjimo tipas, kuris gali išlikti net ir pašalinus jį sukėlusį periferinį procesą.

Nugaros skausmui būdingas ne tik vietinis skausmo sindromas, bet ir reikšmingos psichologinės apraiškos. Skausmo įkarštyje išsivysto ryškus nerimo jausmas, iki depresijos. Tuo pačiu metu jaučiamas emocinis skausmo vertinimo nestabilumas, taip pat išorinių skausmo apraiškų perdėjimas arba, atvirkščiai, nepagrįstai per didelis atsargumas atliekant judesius. Kartu glaudžiai dera sveikatos ir darbo aspektai, jų derinys su ekonominiais rodikliais, rizika netekti darbo. Tik bendrosios praktikos gydytojas gali atsižvelgti į visus paciento gydymo veiksnius.

Užsitęsusį nugaros skausmą, dėl kurio kreipiamasi į gydytoją, sukelia pačių slankstelių, tarpslankstelinių diskų ir sąnarių pažeidimai, stuburo raištinis ar raumeninis karkasas. Tokiu atveju liga, dėl kurios atsirado skausmas, gali būti gana palanki gydymo ir prognozės požiūriu (pavyzdžiui, osteochondrozė), ir mirtina (metastazės stubure, daugybinė mieloma).

Be to, nugaros skausmus gali lydėti vidaus organų ligos, tokios kaip pielonefritas, vidaus lytinių organų, apatinių žarnų ligos.

Nugaros skausmas esant įvairiems degeneraciniams-distrofiniams stuburo pažeidimams turi bendrų patogenetinių ypatybių. Šiuo metu pripažįstami trys pagrindiniai patofiziologiniai nugaros skausmo vystymosi mechanizmai. Pirmasis mechanizmas yra susijęs su periferiniu sensibilizavimu, tai yra, periferinių skausmo receptorių (nociceptorių) jaudrumo padidėjimu dėl traumos, infekcijos ar kitų veiksnių. Nociceptoriai, atsakingi už nugaros skausmą, yra tarpslankstelinio disko žiede, užpakaliniame išilginiame raištyje, supraspinatus, tarpstuburo ir tarpslanksteliniuose raiščiuose, kietojo kietojo audinio srityse, facetiniuose ir kryžkaulio sąnariuose, stuburo nervų šaknyse, stuburo ganglijose, paravertebriniuose raumenyse. Slanksteliai ir ligamentum flavum paprastai neturi nociceptorių. Centrinėje tarpslankstelinio disko dalyje yra daug fermento fosfolipazės A₂, kuris dalyvauja arachidono rūgšties metabolizme, todėl susidaro skausmo mediatoriai, tokie kaip prostaglandinai ir leukotrienai. Be to, iš nugaros smegenų užpakalinį ragą supančių jutiminių skaidulų, kurios sukelia skausmą, gali išsiskirti neurogeniniai skausmo mediatoriai, tokie kaip medžiaga P, vazoaktyvus žarnyno peptidas (VIP) ir kalcitonino genu reguliuojamas peptidas. Medžiaga P ir VIP skatina proteazių ir kolagenazių fermentinio aktyvumo padidėjimą ir gali sustiprinti degeneracinius procesus trijų sąnarių komplekse (tarpslanksteliniame diske, slankstelyje ir briaunoje). Receptorių jautrinimas atsiranda dėl nugaros raumenų ir kaulų audinių pažeidimo ir šių uždegimą skatinančių medžiagų išsiskyrimo. Dėl to net silpni mechaniniai dirgikliai suaktyvina nociceptorius ir sukelia skausmą.

Antrasis patofiziologinis mechanizmas – nervinė ektopija – atsiranda dėl šaknies, nervo ar stuburo ganglijos pažeidimo jų sužalojimo, suspaudimo ar išemijos metu. Sumažėja jutiminių neuronų jaudrumo slenkstis, atsiranda negimdinių spontaninių impulsų šaltinių, atsiranda neuropatinis ar radikulinis skausmas, kurį sunku gydyti. Kitas galimas radikulinio skausmo šaltinis yra stuburo ganglionas.

Trečiasis mechanizmas yra susijęs su centriniu sensibilizavimu, kuriam būdingas funkcionuojančių struktūrų skaičiaus padidėjimas nugaros smegenyse ir smegenyse, kai periferijoje atsiranda nocicepcinė stimuliacija. Kai atsiranda skausmingas dirginimas, jis sustiprėja nugaros smegenyse, todėl skausmas didėja. Tuo pačiu metu net silpna aferentų stimuliacija prisideda prie vadinamojo centrinio skausmo atsiradimo. Tiesioginis smegenų pažeidimas (stuburo trauma, insultas) taip pat gali išprovokuoti centrinį jautrumą.

Kokia yra nugaros skausmo prigimtis?

Paprastai nugaros skausmas yra skausmingas, traukiantis, susikaupęs tam tikroje stuburo srityje. Tačiau pasitaiko ir aštrių netikėtų priepuolių, vadinamojo lumbago. Taip pat galimas apšvitinamas nugaros skausmas, kuris plinta į galūnes, kaklą, pečius. Taigi galimi įvairūs nugaros ligų pasireiškimai, o tai rodo, su kokiu dėmesiu reikia gydyti ligos stadijos ir jos rūšies nustatymą.

Kaip atpažinti nugaros skausmą?

Norėdami nustatyti reikalingą gydymą, gydytojai, kaip taisyklė, pirmiausia pasikalba su pacientu, domisi simptomais, sukėlusiais nugaros skausmą, taip pat kitų organų būkle. Taip pat gali prireikti atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat fizinę apžiūrą.

Tarp naudojamų šiuolaikinių diagnostikos metodų:

• rentgeno spinduliai;
• Magnetinio rezonanso tomografija;
• KT skenavimas.

Kaip gydomas nugaros skausmas?

Deja, visiškai atsikratyti tokios būklės kaip nugaros skausmas yra neįmanoma, tačiau tikimybė sumažinti diskomfortą yra didelė. Tam naudojami medicininiai metodai, taip pat konservatyvios medicinos metodai.

Taigi iš dažniausiai vartojamų vaistų:

1. Priešuždegiminiai vaistai;
2. chondroprotektoriai;
3. Raumenų relaksantai;
4. Nuskausminamieji vaistai.

Tačiau atminkite, kad per didelis visų šių vaistų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, todėl pirkite ir naudokite tik gydytojo patarimu.

Konservatyvios medicinos metodai dažniausiai yra neskausmingi ir nesukelia komplikacijų, tačiau juos taip pat reikėtų taikyti prižiūrint gydytojui, kuris atsižvelgs į Jūsų nugaros skausmą. Pavyzdžiui, sergant širdies ligomis, išvaržomis, kraujagyslių ir kraujotakos problemomis, manualinės terapijos metodai gali tik pakenkti. Tarp nemedikamentinių metodų, plačiai naudojamų įvairiose klinikose, galime išskirti:

• Masoterapija;
• Fizioterapinės procedūros;
• manualinės terapijos metodai;
• Akupunktūra;
• Lazerio terapija;
• Elektroforezė.

Atminkite, kad bet kurią iš šių veiklų turėtų atlikti tik profesionalai!

Gydymo kursas, kaip taisyklė, trunka apie dvi ar tris savaites, o norėdami sustiprinti rezultatą, galite prijungti gydymą sanatorijoje.

Kaip išvengti nugaros skausmo?

Kad nugaros skausmas jus vargintų retai, laikykitės šių taisyklių:

• Laikykitės savo laikysenos, neslyskite;
• Nedirbkite ilgai toje pačioje pozicijoje;
• Stenkitės mažiau sėdėti sukryžiavus kojas;
• Atlikite mažiau staigių judesių;
• Miegokite ant kietos lovos;
• Valgykite teisingai, atsisakykite rūkyti ir alkoholio;
• Sportuokite, lankykite sporto salę ar baseiną, lankykite aerobikos ar jogos sekcijas;
• Nevaikščiokite ilgai su aukštakulniais.

Nugaros skausmas yra gana nemalonus, ypač jo lėtinėmis apraiškomis ir aštriais priepuoliais, tačiau tinkamas gydymas ir aktyvus gyvenimo būdas gali lengvai padėti susidoroti su šia problema!